Nuotrauka viršuje (toliau "žemėlapis") apversta: šiaurė yra apačioje, o pietūs - viršuje. Apačioje matoma Vilkpėdės gatvė. Iš jos pasukus bazių kryptimi, kaip parodyta rodyklėmis, siauru keliuku patenkame prie buvusių karinių sandėlių.

Sąlyginai padalinsiu kompleksą į dvi dalis. Pradedant nuo rytinio krašto (žemėlapyje: punktyrinė linija kairėje), sandėliai stipriai nukentėjo nuo sprogimo, o štai vakarinė dalis (ištisinė linija centre) išsilaikė žymiai geriau.

Pačioje rytinėje dalyje, kalvos šlaite ar tai stovi, ar tai guli sienos dalis. Galimas dalykas, kad ši siena neturi tiesioginio ryšio su sandėliais.

Šalia, praktiškai horizontalioje padėtyje dar viena siena. Panašu, kad kažkada ji buvo vertikali.

Sekantis objektas jau be abejonės priklauso požeminių sandėlių likučiams: tai suskylęs į dalis buvęs įėjimas į sandėlį. Už jo yra einantis į kalno šlaitą tunelis, tačiau jis ne tik užgriuvęs luitais iš išorės, bet ir smėliu viduje.

Toliau yra pirmas sandėlis, kuris, galimai, naudojamas ir dabar. Reikalas tas, kad sandėliai nuo taip vadinamų bazių atskirti tvora, ir tik šioje vietoje tvora atsiremia į sandėlį, taigi kažkokia jo dalis prieinama tik iš bazių teritorijos. Pabuvoti anoje pusėje man nepavyko, todėl belieka tik spėti, kas ten yra ir kaip panaudojama.

O iš "šios" pusės šalia tvoros matomas dar vienas suskylęs (bet ne taip stipriai, kaip ankstesnis) ir užpiltas įėjimas. Virš įėjimo, kaip ir beveik visur, kažkada buvo erelis, laikęs vainiką, kurio viduje buvo ventiliacijos skylė.

Be to, šitas sandėlis įdomus ir tuo, kad virš jo yra jau tarybiniais metais įrengti ventiliacijos kupolai.

Kiek praėjus, vėl nusileidžiame į apačią. Čia tvora "atitolsta" nuo sandęlių ir daugiau prie jų negrįžta. Sekantis įėjimas - pirmas, kuriuo galima patekti į vidų.

Toliau praeiname šalia kelių haotiškai gulinčių betono gabalų.

Ir štai mes priėjome prie geriausiai išsilaikiusio sandėlio (arba sandėlių). Įrenginys - tai ilga siena, kurios rytinėje dalyje (spėjamoje pirmo įėjimo vietoje) pristatyta kažkas panašaus į namelį, liaudiškai tariant - bomžatnikas.

Už kelių metrų nuo šio "kapitalizmo kūrinio" yra standartinis įėjimas į sandėlį, tarp kitko, atviras.

O dar už maždaug 15 metrų - uždarytas įėjimas.

Bendras paskutinio statinio vaizdas.

Taigi, dalis Vilkpėdės sandėlių sugriauta, bet jų likučiai išsiliko iki šiol, o kita dalis nukentėjo tik dalinai arba, gali būti, net minimaliai. Deja, be vidaus tyrimų sunku ką nors pasakyti tiksliai.

ŽEMĖLAPIS | DRENAŽO SISTEMA >>>