Per 1831 m. sukilimą, balandžio 6 d. caro nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje pradėta statyti antros kategorijos tvirtovė. Ji apėmė Pilies kalną, Žemutinės pilies teritoriją (be katedros ir varpinės pastatų). Čia buvo svarbiausioji tvirtovės dalis. Kiti įtvirtinimai įrengti Plikajame kalne; tvirtovė apėmė taip pat dalį Botanikos sodo, Sluškų rūmus, nedidelį plotą dešiniajame Neries krante priešais senojo arsenalo pastatus bei Vilnios žiotis. Čia tvirtovė užėmė teritoriją nuo upės kranto iki žydų senųjų kapinių.

1831 m. įrengtos tvirtovės plano fragmentas. Braižyta 1842 m.

Vilniaus tvirtovę projektavo Daugpilio tvirtovės statytojas inžinierius gen. mjr. M.Klimenka.

Tvirtovę pastatė per penkis mėnesius (1831-05-02 - 1831-11-02) (?). Aplink visą tvirtovės teritoriją buvo iškasti iki 2,5 m gylio grioviai, o už jų supilti apsauginiai pylimai. Teritorija buvo sutvirtinta bastionais, redutais. Dalis pastatų, atsidūrusių tvirtovės teritorijoje, buvo įtraukti į gynybinę sistemą, paversti kareivinėmis, dalis nugriauta ir jų vietoje įrengtas atviras šaudymo laukas - esplanada.

Pilies kalne buvo iškastas požeminis tunelis amunicijai laikyti. (Jame 1941 - 1944 metais vokiečiai įsirengė priešlėktuvinę slėptuvę, kuri po karo grėsė sugriūti ir pažeisti kalno stabilumą.)

Pilies prižiūrėtojo namo planai ir fasadas. 1863 m.		Pilies prižiūrėtojo namo išilginis ir skersinis pjūviai. 1863 m.

1833 - 1835 m. universiteto pastatas Botanikos sode pertvarkytas į kareivines, o 1836 m. jame įsikūrė fejerverkininkų (signalininkų) mokykla. Tais pačiais metais kareivinės įrengtos A.Šliozbergo name (aka �Pionierių rūmai�).

Vilniaus tvirtovės planuose bei pastatų brėžiniuose Žemutinės pilies arsenalo rytinis korpusas vadinamas �artilerijos sandėliu� (pastatas Nr. 5), šiaurinis korpusas - �kareivinėmis, sandėliu� (pastatas Nr. 4), vakarinis korpusas - �generolų ir karininkų namais�, �artilerijos pastatu prie arsenalo�, o 1846 m. įtvirtinimų plane - �tvirtovės komendanto namais� (pastatas Nr. 1).

Arsenalo rytinio korpuso fasadas iš kiemo pusės,

galiniai fasadai ir planas. 1824 m.

Arsenalo šiaurinio korpuso fasadas iš kiemo pusės

ir planas. 1824 m.

Arsenalo vakarinio korpuso - tvirtovės komendanto

namo planai ir vakarinis fasadas. 1863 m.

1831 m. naujasis arsenalas paverstas gynybinėmis kareivinėmis, jo sienoje nuo Neries užmūryti langai ir jų vietoje įrengtos šaudymo angos. Ambrazūros padarytos taip pat šiaurinio korpuso įšorės sienoje ir rytinio korpuso galinėje sienoje nuo Neries. Suremontuotame šiauriniame korpuse 1867 m. įrengti butai karininkų šeimoms. Vakariniame korpuse 1869 m. įsikūrė Vilniaus karinės apygardos karo teismas. 1841 ir 1849 m. remontuotas naujasis arsenalas. 1853 m. Vilniaus tvirtovėje atliktų darbų plane nurodyta, kad remontuotas sunykęs Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdybos pastatas. Po 1853 - 1854 m. remonto jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba; čia iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno šios valdybos viršininkas.

Naujojo arsenalo kiemo fasadas ir planas 1824 m.

Pastatas tarp arsenalo vakarinio korpuso ir naujojo arsenalo 1824 m. plane vadinamas arklidėmis, o jo vakarinis galas - sandėliu. Po 1831 m., įjungus arsenalą į tvirtovę, šis pastatas tvirtovės planuose ir toliau vadinamas arklidėmis bei sandėliu.

Arklidžių ir kluono planas, fasadas ir pjūviai. 1863 m.

1836, 1840, 1849, 1853, 1856, 1859 ir 1870 m. įtvirtinimų planuose į vakarus nuo arsenalo vakarinio korpuso vaizduojamas aptvertas daržas su takais.

XIX a. trečiajame dešimtmetyje buvo nugriautas Aukštutinės pilies pietinis bokštas bei šiaurinio bokšto liekanos. 1834 m. Aukštutinės pilies vakariniame bokšte įrengtas sargybos postas; 1837 - 1838 m. ant jo pastatytas dviaukštis medinis optinio telegrafo antstatas prieš tai nugriovus bokšto trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus. Bokšto apatiniuose aukštuose apsigyveno signalininkai, jame buvo taip pat Varšuvos optinio telegrafo IV direkcijos kabinetas. Pilies kalne, šiek tiek į rytus nuo vakarinio bokšto, buvo pastatytas dviejų butų medinis gyvenamasis namas optinio telegrafo IV direkcijos direktoriui ir jo pavaduotojui.

Boutkowsky. Gedimino pilis iki 1906 m.

Pilies kalno vakarinis bokštas 1846 m. buvo remontuotas: sustiprintas pamatas, užmūryti sienų įtrūkimai. Mat manyta, kad bokštas nuo medinio antstato svorio pradėjo svirti į pietų pusę; palei bokšto pamatus iš pietų buvo atsiradusi įduba. Net prieita išvada, kad pilies pastatų mūrams kenkia patrankų saliutai švenčių dienomis. (Nuo 1843 m. saliutuoti iš Pilies kalno nustota.) 1846 m. nugriauta Aukštutinės pilies vartų arka, taip pat kunigaikščių rūmų vakarinės ir šiaurinės sienos pasvirusios dalys.

1845 m. pavasarį ir vasarą smarkiai patvino Neries upė. 1846 m. pavasarį potvynis paplovė Neries pietinį šlaitą, kas yra pažymėtą 1846 m. plane. Upė šlaitą paplovė iki pat neseniai nutiestos gatvės važiuojamosios dalies, apardė ir tvirtovės įtvirtinimus. Tais pačiais metais suardytus pylimus pradėta tvarkyti, o upės šlaitus bei gatvę ties Nerimi aukštinti.

Ištrauka iš 1846 m. tvirtovės plano, kuriame pažymeti potvynio paplauti Neries šlaitai.

1854 m. nustojo veikęs optinis telegrafas. 1859 m. Pilies kalne nugriautas ir optinio telegrafo administracijos medinis namas bei sandėlis. Tais pačiais metais nugriautas medinis blokhauzo pastatas Plikajame kalne.

Abdon Korzon. Vilniaus panorama nuo Pilies kalno. 1860 m.

J.Marševskis. Kairioji Neries krantinė ties dabartine Arsenalo gatve. Apie 1861 m. Paveiksle matomas tiltas per tvirtovės griovį. Dešiniajame Neries krante, matosi tvirtovės pylimas.

Pamažu Vilniaus tvirtovė pradėjo netekti karinės reikšmės. 1878 m. birželio 29 d. caras Aleksandras II patvirtino Vilniaus tvirtovės panaikinimo projektą; iki 1884 m. Vilniaus pilių teritorijoje buvo nukasti pylimai, grioviai užpilti žemėmis.

Panaikinus tvirtovę, buvo duotas leidimas Pilies kalną lankyti gyventojams.

Teritorija dešiniajame Neries krante ilgam buvo atiduota kariuomenės reikalams. Nors tvirtovė ir buvo panaikinta 1878 m., tačiau šioje teritorijoje karinės žinybos ir toliau statė karinės paskirties pastatus.

Dešniakrantė Neries pakrantė XX a. pradžioje.

Dešniakrantė Neries pakrantė XX a. pradžioje. Autorius Prokudin-Gorski(?).

1932 m. atviruko fragmentas, išleido S.M.P.Kr. Akropol Krak�w.

1939 m. Vilniaus plano fragmentas.

Dalis tų pastatų išliko iki pat II-jo Pasaulinio karo pabaigos. Tiesa, karo metais jie smarkiai nukentėjo.

Pokario laikų Neries dešinės pakrantės statybos (Plaukymo baseino, Vilniaus Sporto rūmų) visiškai pakeitė buvusios tvirtovės teritorijos vaizdą bei paskirtį.

Dešiniojo Neries kranto panorama. Apie 2002 - 2003 m.

*   *   *

Pilių teritorija po Pirmojo pasaulinio karo

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Katedros aikštėje buvusiame Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdybos pastate įsikūrė caro kariuomenės 10-osios armijos štabas. Artėjant prie Vilniaus kaizerinei kariuomenei, 1915 m. iš Katedros aikštės buvo išvežta Jekaterinos II skulptūra. Vokiečių kariuomenė užėmė Vilnių 1915 m. rugsėjo 19 d.

Paminklas Jekaterinai II Katedros aikštėje. Skulpt. M.Antakolskis. Vilnius, 1903 m.

Po Pirmojo pasaulinio karo naujojo ir senojo arsenalo pastatuose buvo lenkų kareivinės; buvusiame pilies prižiūrėtojo pastate - karo virtuvė, o XV - XIX a. pastate Pilies kalno papėdėje - kariuomenės inspektūra.

Prie lenkų Pilies kalne vyko konservavimo darbai. Nuspręsta atstatyti vakarinio bokšto trečiąjį aukštą ir virš jo įrengti belvederį - apžvalgos aikštelę. Buvo atkastos pietinio bokšto pamatų liekanos, užkonservuotos kunigaikščių gotikinių rūmų liekanos. 1938 m. buvo atkastos, konservuojamos bei šiek tiek restauruojamos šiaurinio bokšto, šiaurinių gynybinių sienų ir vartų liekanos.

Tikras vilnietis iškarto pasakis, kad tai užkonservuota Gedimino pilis. Autorius Prokudin-Gorski(?), XX a. pradžia.

Per II Pasaulinį karą pilių pastatai nukentėjo tik iš dalies. 1944 m. artilerijos sviediniai sužalojo Gedimino pilies kalno vakarinį bokštą, sudegė arsenalo vakarinis korpusas. Po karo naujojo arsenalo pastate buvo kareivinės, arsenalo rytinio korpuso apatinis aukštas buvo paverstas sandėliu. Jau 1948 - 1950 m. restauruotas Pilies kalno vakarinis bokštas. 1956 - 1958 m. buvo konservuojamos Aukštutinės pilies rezidencinių rūmų bei aptvaro sienų liekanos. Nuo 1960 iki 1965 m. vyko naujojo arsenalo rekonstrukcija. 1962 - 1963 m. restauruota Pilies kalno šiaurinė atraminė siena. 1987 m. restauruotas arsenalo rytinis korpusas. 1996 m. restauruotas arsenalo šiaurinio korpuso fasadas. Šiuo metų vyksta Žemutinės pilies rezidencinių rūmų atstatymas, kaupiamos duomenys Aukštutinės pilies rūmų, bokštų bei gynybinių sienų atstatymui.

Vadovaujant architektui G.Budreikai, restauruojamas Gedimino pilies bokštas. Vilnius, 1948 m. Fot. J.Šapyra.

Dabar beveik visi Pilių teritorijos pastatai priklauso muziejams. Antra vertus, ir patys pilių pastatai, jų architektūra, gynybinių sienų bei bokštų liekanos, pilių teritorijos erdvės bei plano struktūra turi muziejinę reikšmę.

Pilies muziejus.		Taikomosios dailės muziejus.

Užkonservuotos Aukštutinės pilies rūmų liekanos.